Padedu ragelį ir laukiamai pažvelgiu į Šarlotę. O ta Panelė Neprilygstamoji nutaisiusi nekalčiausią miną žiūri į mane!

- Na tai kodėl patariai man su juo susitikti? Ir neapsimetinėk, kad nieko nesupranti, pažįstu tave kaip nuluptą!

- Hm... Supranti... Man smalsu...

- Dėl ko?

- Man smalsu kas iš viso šito išeis.

- Ištikrųjų tai man irgi smalsu, - prisipažįstu.

Tada abi nusijuokiam.

- O dabar pažiūrėkime ką šita kaimo troba mums gali pasiūlyti! – pasiūlau aš.

Suriju neįtikėtiną kiekį maisto. Kiaušinienę su kumpiu, du sumuštinius, bandelę su persikais ir puodelį kavos bei arbatos. Šarlė irgi surija beveik tokį pat kiekį.

- Štai dabar kai mes sočios ir laimingos, reikia pasiruošti mano pasimatymui su Luku! Taigi visų pirma eisim apsipirkti.

Taigi staigiai susivyniojam meškeres ir nuvarom į Saks.

Ir suplanuojam visą mano aprangą:

1. Raudona Valentino suknelė, tokia puri, su gilia iškirpte nugaroje ir nemaža priekyje ir rankovėmis-sparneliais;
2. Juodi Christian Louboutini aukštakulniai;
3. Christian Dior juoda delninukė (taip ir galvojau, kad šita reikia pirkti,
nujaučiau! Bet Chanel buvo gražesnė...);
4. Paprasti juodi „perliniai“ karoliai

Taip pat ir Šarlotė nusiperka „kelis rūbelius...“. Bet ji kuklinasi... Iš tikrųjų gal dešimt maišelių...