Prieinu prie Kristinos. Ji net neklausia ar gavau darbą. Ir taip matosi. Tik pasako:


- Aš gi sakiau, kad gausi.

Paskui dar kartu su ja pasėdžiu koridoriuje, kol pagaliau ir Kristę pakviečia. Tada laukiu. Dieve, kaip nekenčiu laukti. Tačiau ji ten užtrunka mažiau už mane. O kai išeina... kažkas blogai.

- Kas atsitiko? – pribėgusi išgąstingai paklausiu.

- Sumauti šikniai. Nedavė. Cituoju: „Tavo gražus veidas ir figūra, bet nesi įdomi“. – Kristė atrodo nuliūdusi, bet ne per labiausiai. Aš jau būčiau akis išverkus.

- Siaubas, - delnu užsidengiu burną.

- Ai, ne taip man jau to darbo reikėjo. – Kristina šypteli. – Čia šiaip nutariau pabandyti. Iš tikrųjų mane traukia kas kitas.

- Kas? – Smalsiai paklausiu.

- Aktorystė, - mano pusseserytė užsisvajojusi šypteli. – Bet ką aš čia švaiščioju, einam pietauti.

Taigi patraukiame link išėjimo. Kristina mane nuveda į mielą vietelę. Labai jauki kavinukė. Pinti krėslai, staliukai. Groja tyli muzika, žmonių nedaug. Užsisakau kavos, spagečių ir ledų desertą. O mano kompanionė salotų, didelę porciją obuolių pyrago, arbatos ir šampano.

- Vaišinu, - taria ji. Net nesiginčiju. Juk sėdžiu be cento kišenėj.

Abi pasišnekučiuodamos pavalgome, tada Kristė sumoka.

- Na aš turiu lėkti.

- Kur eisi? – nustembu. Tik pati nelabai suprantu kodėl.

- Šiandien man dar vaidmens perklausa. – Puskė nusijuokia. Aš irgi. Ot kokia. Nesako visko iki paskutinės minutės. Bet nesistebiu. Kristina visąlaik mėgo patylėti kai nereikia. Bet per dieną nulėkti į du pokalbius dėl darbo! Nu jo. Nors nesistebėčiau, jeigu ji ir dar kur nors susitarusi dėl pokalbio. Buvo ir bus veikli.

Taigi išsiskiriam, aš patraukiu namo. Kai grįžtu Šarlotė dar namie. Ji su Niku susitinka septintą, o dabar vos penkios. Pirmąsias dešimt minučių abi klykaudamos sutinkame žinią, kad aš gavau darbą. Na paskui nelabai yra ką veikti, tai tiesiog išsidrėbiam ant sofos, įsijungiam televizorių ir žiūrim serjalą „Draugai“.

Tik staiga supypsi mano telefonas. Atėjo SMS‘as. Nepažįstamas numeris. Atsidarau žinutę ir perskaitau: „Sveika. Šiandien 20:00 h. bus kastingas dėl Valentino kolekcijos demonstravimo. Tavo agentas, Deivas.“. Taip pat buvo nurodytas adresas. Oho, jau pirmą vakarą pradedu dirbti. Bus smaug. Ou jė.

- Šiandien varau į kastingą, - pranešu Šarlei.

- Tai gerai, - nusišypso ji.

Na ką, dabar yra šešta valanda, taigi dar turiu valandą pasiruošti. Nusiprausiu po dušu, apsirengiu, pasidažau ir dar spėju sukrimsti sumuštinį. Aš tai nesuprantu, iš kur kyla gandai, kad manekenes nieko nevalgo. Galiu pasakyt visada valgau normaliai ir nemažais kiekiais. Ir turiu vieną žiauriai gerą pliusą. Nestorėju. Nu rimtai. Galiu kimšti kiek noriu ir nepriaugu svorio. Nu gal ten kokį 50 gramų per mėnesį.

Puikiai nusiteikusi atvykstu nurodytu adresu. Gražus pastatas. Man atrodo tai fotografų studija. Įeinu pro duris ir pasuku prie panelės sėdinčios už stalo. Nežinau, ji registratorė ar kas, bet turėtų viską žinoti. Bent jau man taip atrodo.

- Atsiprašau, - tariu, - aš...

- Ketvirtas aukštas, - net nepakėlusi akių tarsteli ir mosteli ranka į liftą.

Atrodo susierzinusi ir įsitempusi. Greičiausiai daug kartų teko tai šiandien pakartoti. Aš tik gūžteliu pečiais. Tada nueinu į liftą ir paspaudžiu mygtuką „4“. O liftas greitas. Pakylu per dvi sekundes. Tada durys atsidaro ir...