-------------------------------------------

Parduotuvių maniakė grįžta. Mažais žingsneliais. Bet ji grįžta.

------------------------------------------


Ryte atsikeliu kuo puikiausios nuotaikos. Šarlotė jau išbėgus į pokalbį dėl darbo. Kristė irgi lyg į vandenį dingus. O Valentino pasirodymas tik 19 valandą. Ką čia nuveikus... Kaip tik man besvarstant suskamba telefonas.


- Alio? – Atsiliepiu.

- Sveika, Elis. – Luko balsas. – Norėtum su manim papietauti šiandien? Ateis dar vienas mano draugas su mergina. Būtų lyg dvigubas pasimatymas, - Lukas sukikena. – Pamaniau šiokia tokia įvairovė neprošal.

- Gerai, - sutinku. Aš irgi mėgstu išbandyti naujus dalykus. Tada susitariam kur ir kada susitinkam.

Dar turiu porą valandų. Per jas išsimaudau vonioje, apsirengiu ir užsitepu špakliaus. Kūl merga aš.

Kai atvažiuoju prie restorano visi jau susirinkę.

- Sveika dar kartą, - Lukas trumpai mane pabučiuoja. – Štai čia, - mosteli ranka, - mano draugas Maiklas, o čia jo mergina Vanesa.

Oooo, Maikas sexas. Už Luką sexuolesnis. Blem. Juodaplaukis mėlynom akim. Nu žodžiu, aš be žodžių. O Vanesa irgi ledinė. Blondinė, akys pieniško šokolado spalvos, figūra ideali. Abu atrodė taip... tobulai. Aš kažin ko nuliūdau.

Pietūs praėjo nuostabiai. Suvalgiau labai skanius spagečius ir smagiai pabendravau. Pasirodo mes su Maiklu turim daug bendro. Jam irgi patinka dizainerių rūbai. Nu nėra išprotėjęs maniakas, kaip aš, bet matosi, kad turi skonį. Mėgsta skaityti... Ach. O su Vanesa aš kažkaip nelabai sutariau. Šalta ji tokia. Su ja Lukas daugiau bendravo.

- Atsiprašau, - tariau, - man į tuoletą reikia.

Beeinant aš išgirdau, kad atsistumia dar viena kėdė. Po kelių sekundžių mane pasivijo Maiklas.

- Tu man padarei didelį įspūdį, - šypsodamasis kalbėjo jis. – Pamaniau, gal norėtum kada pas mane susitikti? Tik nieko blogo negalvok, tiesiog pabūtumėm šiaip, kaip draugai.

Aš svarščiau. Labai jau nepavojingas prašymas „Gal susitikime?“. Juk jis neprašė pavyzdžiui jį pabučiuoti. Gal surizikuosiu.

- Žinoma, - pasakiau, o šypsena tarsi pati atsirado.

- Gerai. – Matau kaip Maiklas atsipučia, pečiai atsipalaiduoja. – Rytoj tinka? 18 valandą?

- Ok.



***

Na štai. Aš jau čia. Šioje vietoje. Kur vyks Valentino pasirodymas. Ir aš matau patį gražiausią vaizdą gyvenime. Gražesnio nesu mačiusi ir turbūt nematysiu. Gabūt kitiems tai pasirodytų paprastas vaizdas arba net šlykštus, bet mano akims tai buvo puikiausias vaizdas gyvenime.

Tai buvo chaosas. Tikrąja šio žodžio prasme. Daug manekenių sėdėjo prie staliukų su veidrodžiais, o stilistės karštligiškai jas dažė. Visos plepėjo. Keli vyrai lakstė iš vieno kambario galo į kitą tempdami paskui save kažkokias sukneles. Visi buvo susijaudinę ir pakilios nuotaikos. Įdomu kur pats Valentino.

- Tu. Sėsk čia. – Paliepė man viena stilistė ir parodė pirštu į laisvą kėdę. Atsisėdau. – Užsimerk, - paliepė.

Stilistė užtepė man makiažo pagrindą, tada pajaučiau kaip dažo lūpas ir akis.

- Baigta, - dešimties minučių tarė. Jaučiau kokia ji savimi patenkinta.

Atsimerkiau. Atrodžiau nuostabiai. Akys „padumavusios“ – padažytos pačiu madingiausiu stiliu. Lūpos beveik kūno spalvos. Supratau, kad mano stilistė nusprendė laikytis pagrindinės taisyklės: jeigu akys ryškios, tai lūpos turi būti blankios. Arba atvirkščiai. Ir šiaip, akys mano pasidarė didelės, skruostikauliai aukšti, lūpos tarsi dar putnesnės. Stulbinamas rezultatas. Kodėl negaliu taip atrodyti kasdien?

Tada mane apvilko Valentino suknele. Ji buvo tooooookia nuostabi... Mini mėlyna. Padengta žvyneliais. Žodžiu nuostabi.

- Kiek ji kainuoja? – Paklausiau to pačio vyriškio kuris man ir davė šią suknelę.

- 6-is gabalus. – Atsakė.

Aš pritrenkta spoksojau į jį. Šeši tūkstančiai dolerių. Už suknelę. Nu šakėi. Sutinku, ji nuostabi ir dizainerio sukurta, bet vistiek... O juk matosi, paprasto siuvimo... Et. Į kai kuriuos dalykus geriau nesigilinti.

- RIKIUOKITĖS, - išgirstu kažką šaukiant.

Visos manekenės pašoka ir nuskuba prie iėjimo ant podiumo. Visos susirikiuoja. Aš irgi įsilieju į rikiuotę. Tada tas pats balsas kuris mums liepė sustoti, pradėjo skaičiuoti:

- 3, 2,1 – jau! – Ir pirmasis modelis žengė ant podiumo.

Pamažu eilė judėjo ir štai, štai mano eilė... O Dieve, kaip jaudinuosi. Jau... Jau... Ir aš žengiu ant podiumo.