Aš užsidedu savo naująją rankinę, skirtą „Kai einu kur nors su draugais“ (Marc Jacobs, tamsiai violetinė), o Šarlė naujus batelius (ir būtent tuos rožinius!). Tada nusileidžiame į apačią ir išsikviečiame taksi. Tuo metu man kai kas topteli.
- Ė, o į kokį mes klubą važiuosime? Aš tai nė vieno klubo pavadinimo nežinau.
- Nesijaudink, - ramina mane Šarlotė. – Turiu planą.
Tada atvažiuoja taksi. Mes įlipame ir Šarlotė išreiškia savo „planą“:
- Prašyčiau į geriausią Niujorko klubą!
- Geras planas, - susijuokiu.
- Gal turėjai geresnį?
- Ne, - atsakau vis dar krizendama.
Pasirodo tas „geriausias klubas“ ne taip jau toli nuo mūsų viešbučio. Tiktai už kelių kvartalų. Pagaliau mus atveža.prie kažkokio „Marquee“ klubo. Na galiu pasakyt nei pavadinimas, nei pastatas labai manęs nesužavėjo... Paprastas pastatas su pavadinimo iškaba. Bet matyt taksistas geriau žino, juolab kad jam kažkur tik apie dvidešimt kelerius metus, taigi ne koks nupiepes diedas.
Kai tik atidarome duris įspūdis kaip mat pasikeičia. Griaudžia muzonas, vienas po kito eina naujausi gabalai kuriuos siunčia DJ už stalo, šokių aikštelė pilnut pilnutėlė, visa salė mirguliuoja nuo šviesų ir matosi baras su gražuoliu juodaplaukiu barmenu...
Ou jė, bunda Afrika!
Nieko nelaukdamos mes prie jo patraukiame. Kai atsisėdame ant kėdžių prie baro užsakau:
- Prašyčiau du Martini.
Tada abi pakerėtos stebime kaip gražuolis barmenas pilsto Martini ir deda į taures mažytes alyvuoges. Žinoma ir ankščiau esame mačiusios kaip tai daroma, bet čia juk Niujorkas, čia netgi gėrimai turėtų būti gaminami stebuklingai!
- Ar pasisakysite damos, savo vardus? – Paklausia mūsų nuostabiai nusišypsodamas barmenas.
– Iš tarties sprendžiu, kad ne vietinės.
- Taip, mes iš Lietuvos, tokios mažytės šalies Europoje. Aš esu Elis.
- O aš Šarlotė, bet gali vadinti mane Šarle, - suskumba pasisakyti savo vardą mano palydovė.
- Sveikos Elis ir Šarle. Na, o aš esu Lukas.
- Sveikas, Lukai – pasisveikiname abi duetu.
- Štai jūsų gėrimai, tikiuosi patiks. – Jis paduoda juos mums, mirkteli ir nueina aptarnauti kitų klientų...
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
2009 m. gruodžio 16 d., trečiadienis
4 įrašas.
Aš užsidedu savo naująją rankinę, skirtą „Kai einu kur nors su draugais“ (Marc Jacobs, tamsiai violetinė), o Šarlė naujus batelius (ir būtent tuos rožinius!). Tada nusileidžiame į apačią ir išsikviečiame taksi. Tuo metu man kai kas topteli.
- Ė, o į kokį mes klubą važiuosime? Aš tai nė vieno klubo pavadinimo nežinau.
- Nesijaudink, - ramina mane Šarlotė. – Turiu planą.
Tada atvažiuoja taksi. Mes įlipame ir Šarlotė išreiškia savo „planą“:
- Prašyčiau į geriausią Niujorko klubą!
- Geras planas, - susijuokiu.
- Gal turėjai geresnį?
- Ne, - atsakau vis dar krizendama.
Pasirodo tas „geriausias klubas“ ne taip jau toli nuo mūsų viešbučio. Tiktai už kelių kvartalų. Pagaliau mus atveža.prie kažkokio „Marquee“ klubo. Na galiu pasakyt nei pavadinimas, nei pastatas labai manęs nesužavėjo... Paprastas pastatas su pavadinimo iškaba. Bet matyt taksistas geriau žino, juolab kad jam kažkur tik apie dvidešimt kelerius metus, taigi ne koks nupiepes diedas.
Kai tik atidarome duris įspūdis kaip mat pasikeičia. Griaudžia muzonas, vienas po kito eina naujausi gabalai kuriuos siunčia DJ už stalo, šokių aikštelė pilnut pilnutėlė, visa salė mirguliuoja nuo šviesų ir matosi baras su gražuoliu juodaplaukiu barmenu...
Ou jė, bunda Afrika!
Nieko nelaukdamos mes prie jo patraukiame. Kai atsisėdame ant kėdžių prie baro užsakau:
- Prašyčiau du Martini.
Tada abi pakerėtos stebime kaip gražuolis barmenas pilsto Martini ir deda į taures mažytes alyvuoges. Žinoma ir ankščiau esame mačiusios kaip tai daroma, bet čia juk Niujorkas, čia netgi gėrimai turėtų būti gaminami stebuklingai!
- Ar pasisakysite damos, savo vardus? – Paklausia mūsų nuostabiai nusišypsodamas barmenas.
– Iš tarties sprendžiu, kad ne vietinės.
- Taip, mes iš Lietuvos, tokios mažytės šalies Europoje. Aš esu Elis.
- O aš Šarlotė, bet gali vadinti mane Šarle, - suskumba pasisakyti savo vardą mano palydovė.
- Sveikos Elis ir Šarle. Na, o aš esu Lukas.
- Sveikas, Lukai – pasisveikiname abi duetu.
- Štai jūsų gėrimai, tikiuosi patiks. – Jis paduoda juos mums, mirkteli ir nueina aptarnauti kitų klientų...
- Ė, o į kokį mes klubą važiuosime? Aš tai nė vieno klubo pavadinimo nežinau.
- Nesijaudink, - ramina mane Šarlotė. – Turiu planą.
Tada atvažiuoja taksi. Mes įlipame ir Šarlotė išreiškia savo „planą“:
- Prašyčiau į geriausią Niujorko klubą!
- Geras planas, - susijuokiu.
- Gal turėjai geresnį?
- Ne, - atsakau vis dar krizendama.
Pasirodo tas „geriausias klubas“ ne taip jau toli nuo mūsų viešbučio. Tiktai už kelių kvartalų. Pagaliau mus atveža.prie kažkokio „Marquee“ klubo. Na galiu pasakyt nei pavadinimas, nei pastatas labai manęs nesužavėjo... Paprastas pastatas su pavadinimo iškaba. Bet matyt taksistas geriau žino, juolab kad jam kažkur tik apie dvidešimt kelerius metus, taigi ne koks nupiepes diedas.
Kai tik atidarome duris įspūdis kaip mat pasikeičia. Griaudžia muzonas, vienas po kito eina naujausi gabalai kuriuos siunčia DJ už stalo, šokių aikštelė pilnut pilnutėlė, visa salė mirguliuoja nuo šviesų ir matosi baras su gražuoliu juodaplaukiu barmenu...
Ou jė, bunda Afrika!
Nieko nelaukdamos mes prie jo patraukiame. Kai atsisėdame ant kėdžių prie baro užsakau:
- Prašyčiau du Martini.
Tada abi pakerėtos stebime kaip gražuolis barmenas pilsto Martini ir deda į taures mažytes alyvuoges. Žinoma ir ankščiau esame mačiusios kaip tai daroma, bet čia juk Niujorkas, čia netgi gėrimai turėtų būti gaminami stebuklingai!
- Ar pasisakysite damos, savo vardus? – Paklausia mūsų nuostabiai nusišypsodamas barmenas.
– Iš tarties sprendžiu, kad ne vietinės.
- Taip, mes iš Lietuvos, tokios mažytės šalies Europoje. Aš esu Elis.
- O aš Šarlotė, bet gali vadinti mane Šarle, - suskumba pasisakyti savo vardą mano palydovė.
- Sveikos Elis ir Šarle. Na, o aš esu Lukas.
- Sveikas, Lukai – pasisveikiname abi duetu.
- Štai jūsų gėrimai, tikiuosi patiks. – Jis paduoda juos mums, mirkteli ir nueina aptarnauti kitų klientų...
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
0 Response to "4 įrašas."
Rašyti komentarą