O Dievulėliau, kaip nugarą skauda. Daugiau gyvenime nebemiegosiu ant sofos.


Kiek valandų?... 14 h.

- O jetau, - suvaitoju. Kaip aš galėjau iki tiek išmiegoti? Mano asmeninis miegojimo rekordas.

Na ką, nauja diena, nauja veikla. Reiks įsigyti darbo kalendorių antraip viską pamiršiu. Bet vėliau.

Kyšteliu nosį į Šarlės kambarį. Miega. Blemba, ką mes čia – dvi meškos? Juk dar net ne žiema. Nors sutinku, darosi vis šalčiau. Jau lapkritis. Atia atia, mini suknelės, šortukai ir bikiniai... Palaidosiu juos mėnesių mėnesiams.

Bet vis dėl to susirūpinu dėl Šarlotės. Kažkokia man ji šiomis dienomis... net nežinau. Įsitempus, neišsimiegojus, paakiai pajuodę. Nors gal ir nereikia stebėtis, juk laksto į visokias parodas, su Niku susitikinėja. Kita vertus, aš gyvenu taip pat, tačiau jaučiuosi gerai.

Och, reik atsikelt nuo sofos. Siaube, kaip raumenis tempia. O vakar atrodė taip patogu...

Taigi šiandien laukia apsilankymas pas Kristę. Pažadėjau ateiti apžiūrėti jos naujo buto. Oi ir dar susitikimas su Maiklu. Užimta diena. Like always.

Po valandos aš jau pas Kristiną. Jos butas truputį mažesnis nei mano ir Šarlės, bet stiliovai įrengtas. Pasėdim, paplepam aš pas ją pietus pavalgau. Dar porą taurių išlenkiam. Ne nu, bet šakės. Aš kažkokia alkoholike tampu. Nors nejaučiu noro išlenkti trečią taurę.

Atsisveikinam. Po valandos jau turiu būti pas Maiklą. Hm, gal aš nueisiu pėščiom. Gražus oras. Šviečia saulė, vėjo nėra. Be to ir Maiklas netoli Kristės gyvena.

Smagiai nusiteikusi žingsniuoju gatve. Tik staiga pamatau Juos. Taip, tai buvo Jie iš didžiosios raidės. Patys nuostabiausi bateliai pasaulyje. Gražesni už Šarlės rožinius, gražesni už Ch. Louboutini.

Ant aukšto kulniuko, purpurinės spalvos. Su sagtele. Net nelabai moku apibūdinti, bet jie nuostabūs. Privalau juos nusipirkti. Ne noriu, bet PRIVALAU. Juk su šiais bateliais mano gyvenimas totaliai pasikeis.

Kaip viesulas įlekiu į parduotuvę. Ir matau, kad pardavėja deda paskutinę porą batelių į maišelį ir paduoda kažkokiai moteriškei. Šeštasis jausmas sako, kad tai tikrai paskutinė pora. O Dieve. Dieve, Marija, Jėzau ir visi švenčiausieji angeliukai. Paskutinė pora. Daugiau nebeliko.

Turiu gauti šituos batus. Privalau. Jeigu negausiu, galėsit mane užmušt. Giliai įkvėpiau ir ramiai priėjau prie moters.

- Sveiki, aš Elis, - apsimestinai maloniai pasakiau.

- Eee, sveika, - kiek sutrikusi tarė moteris. – Aš Kler. Kuo galiu padėti?

- Gal galėčiau nusipirkti iš jūsų batelius? – Turbūt Kler pasirodė, kad aš beprotė. Lyg man rūpėjo...

- Nesupratau? – Nustebusi tarė moteris. Nors gal greičiau mergina. Duočiau jai apie... 27-nerius metus.

- Suprantat, man labai labai reikia šių batelių kurių jūs paėmėt paskutinę porą. Sumokėčiau dvigubai, - vis dar bandžiau išlaikyti malonų toną.

- Kad negaliu. Pirkau šiuos batus savo draugei, jos rytoj gimtadienis bus. – Ir Kler nelaukusi ką atsakysiu išėjo į lauką.

Mane kurį laiką apėmė sąstingis. Bet greitai atsigavau. Tai jau ne, šitie bateliai bus mano. Išsitraukiau piniginę. Vakar po pasirodymo atėjo mano agentas ir davė atlyginimą. Na galiu pasakyti, gavau nemažai. Pasiėmiau 300 dolerių (bateliai kainavo 150) ir pasileidau paskui Kler.

Kaip kokia maniakė išplėšiau jai iš rankos maišelį ir įspraudžiau pinigus. Tada pasileidau bėgti kur kojos nešė. Su kulniukais nebuvo labai lengva, bet esant tokiai situacijai atrodė, kad aš basom bėgu.

Sustojau tik kai atsidūriau už kelių kvartalų. Tada man sugrįžo sveikas protas.

Ką aš padariau? – su siaubu pagalvojau. Juk tai teoriškai apiplėšimas. Bet praktiškai juk aš jai grąžinau pinigus. Ir dar dvigubai. Bet vistiek.

Kas man darosi? Susmukau ant žemės. Dėl batelių... Dėl papraščiausių batelių.

Nors kitą vertus, buvo verta. Šitie bateliai verti kiekvieno cento. Na negražiai pasielgiau atėmusi juos, bet... Ai, kas buvo, pražuvo. Svarbiausia, kad turiu batelius. Bet... o jei Kler pasiskųs mentams? Ant dolerių juk galėjo būti mano pirštų antspaudų. Mane paskelbs kaip nusikaltėlę, gaudys policija, turėsiu migruoti į kitą šalį... Siaubeli nemielas. Et, tiek tos. Nereikia dėl to dabar sukti galvos.

Šiek tiek drebėdama nuėjau pas Maiklą. Pakilau liftu ir nuspaudžiau durų skambutį.